- lalauti
- laláuti, -áuja, -ãvo intr. 1. OG325, Krok, Prn, Švn, Dsn, LTR(Lš) psn. senovės papročiu – per Velykas vaikščioti būriu pakiemiais, po langais dainuojant tam tikras dainas ir renkant dovanas: Būdavo, bernai lalaudami prisirenka kiaušinių Rdm. Lalaunykai gieda šitą lalinką, laláuna Vrn. Kas guli, špygą turi, kas lalauna, tas maišus prisikrauna TŽV598. | prk.: Išvarai (išvaryk) katę laukan, tegu eina lalauti (peliauti) Rš. 2. dainuoti: Neina gult, ale dar laláuja Bd.
Dictionary of the Lithuanian Language.